„Babi, aš nežinau, ar tau šitas laiškas pasieks. Bet aš grįžtu. Ne dėl praeities. Dėl ateities. Jei nori mane pamatyti – rytoj, 5 valandą ryto, ant mūsų tilto. Jei ne – aš suprasiu. Ir dingsiu visam laikui.“
– Sąžininga, – nusijuokė Hache. Nei Babi, nei Hache netapo tobuli. Jie ginčijosi dėl pinigų, dėl to, kas gamina vakarienę, dėl to, kad jis per garsiai žiūri televizorių. Bet kiekvieną sekmadienio rytą jie sėda ant jo seno „Ducati“ ir lekia už miesto. Ir tada – tik tada – pasaulis vėl tampa trys metrai virš dangaus.
Bet likimas, kaip ir jų meilė, niekada nemiršta. Tik užmiega. Vieną lietingą vakarą Babi naršė internete – seną pašto dėžutę, kurios nebuvo atsiverčiusi metų metus. Tarp reklamų ir užmirštų abonementų – laiškas. Jokios temos. Jokio vardo. Tik nuoroda: video failas. trys metrai virs dangaus 3 dalis online
– Aš liksiu mieste dvi savaites. Gyvensiu pas draugą. Noriu tau parodyti, kad suaugau. Nebėgu. Nekovoju. Tik gyvenu. O tu spręsk.
Hache nešoko iš džiaugsmo. Jis paėmė jos rankas: „Babi, aš nežinau, ar tau šitas laiškas pasieks
Babi grįžo namo ir rado Aleksejų prie kavos. Jis paklausė: „Kur buvai?“ Ji atsakė: „Vaikščiojau. Galvojau.“ Jis neklausė daugiau. Aleksejus buvo geras – per geras. Gal dėl to ji ir jautėsi kalta.
Internete sklando legenda, kad egzistuoja trečioji dalis. Ne kino teatruose. Ne Netflix. O senoje Hache el. pašto dėžutėje, kurią jis atidarė tik kartą – kai nusprendė grįžti. Dėl ateities
Hache nulipo. Jokių žodžių. Priėjo. Jis kvepėjo dyzelinu, medumi ir laisve.
„Babi, aš nežinau, ar tau šitas laiškas pasieks. Bet aš grįžtu. Ne dėl praeities. Dėl ateities. Jei nori mane pamatyti – rytoj, 5 valandą ryto, ant mūsų tilto. Jei ne – aš suprasiu. Ir dingsiu visam laikui.“
– Sąžininga, – nusijuokė Hache. Nei Babi, nei Hache netapo tobuli. Jie ginčijosi dėl pinigų, dėl to, kas gamina vakarienę, dėl to, kad jis per garsiai žiūri televizorių. Bet kiekvieną sekmadienio rytą jie sėda ant jo seno „Ducati“ ir lekia už miesto. Ir tada – tik tada – pasaulis vėl tampa trys metrai virš dangaus.
Bet likimas, kaip ir jų meilė, niekada nemiršta. Tik užmiega. Vieną lietingą vakarą Babi naršė internete – seną pašto dėžutę, kurios nebuvo atsiverčiusi metų metus. Tarp reklamų ir užmirštų abonementų – laiškas. Jokios temos. Jokio vardo. Tik nuoroda: video failas.
– Aš liksiu mieste dvi savaites. Gyvensiu pas draugą. Noriu tau parodyti, kad suaugau. Nebėgu. Nekovoju. Tik gyvenu. O tu spręsk.
Hache nešoko iš džiaugsmo. Jis paėmė jos rankas:
Babi grįžo namo ir rado Aleksejų prie kavos. Jis paklausė: „Kur buvai?“ Ji atsakė: „Vaikščiojau. Galvojau.“ Jis neklausė daugiau. Aleksejus buvo geras – per geras. Gal dėl to ji ir jautėsi kalta.
Internete sklando legenda, kad egzistuoja trečioji dalis. Ne kino teatruose. Ne Netflix. O senoje Hache el. pašto dėžutėje, kurią jis atidarė tik kartą – kai nusprendė grįžti.
Hache nulipo. Jokių žodžių. Priėjo. Jis kvepėjo dyzelinu, medumi ir laisve.